Stebėdamas nuostabią atogrąžų miškų augaliją, žaliais kilimais apsivijusią medžių kamienus ar akmenuotas uolas, biologas nusprendė, kad visą tą džiaugsmą galima sukurti ir dirbtiniu būdu. Taip gimė vienas iš mieliausių architektūros ir dizaino išradimų -. kabantieji sodai, kurie kaba tiesiogine šio žodžio prasme.

Prancūzijos nacionaliniame tyrimų centre CNRS dirbančio P.Blanco pagrindinis užsiėmimas - atogrąžų augalų tyrinėjimas, bet pastaruoju metu jis daug geriau žinomas kaip vertikalių sodų sistemos išradėjas. Vertikalūs sodai - toli gražu ne kokiais nors vijokliais apžėlusios sienos, prie kurių esame pripratę, o iš tiesų sodai ant sienų, kuriems tvirtinti numatyta savita sistema. Joje nėra įprastų puodynių ar lovelių sodinukams, o pačios sistemos storis, įskaitant ir augalus, neviršija kelių centimetrų. Dėl svorio taip pat galima nesijaudinti - vertikalių sodų kvadratinis metras neviršija 30 kilogramų.

Šių sodų pagrindą sudaro metalinis rėmas, kuris montuojamas prie apželdinamos sienos. Prie rėmo pritvirtinamas plastikinis karkasas, prilaikantis porėtas į veltinį panašias poliamidines plokštes. Šiose plokštėse ir leidžia šaknis pasirinktieji augalai. Sodinant į kiekvieną kompozicijos kvadratinį metrą iki 30 rūšių pačių įvairiausių augalų, galima sukurti nuostabius reljefinius piešinius, primenančius atogrąžas ir džiungles.

Už plastiko paslėptas vamzdelių tinklas tiekia augalams maitinamąjį tirpalą su mikroelementais ir sumirko juo plokščių „veltinį", tačiau viskas sukurta taip, kad drėgmė ant sienos nepatenka ir jos nesušlapina. Mokslininkas įsitikinęs, kad jokios dirvos augalams nereikia. Beje, jis rašo, kad, pavyzdžiui, vien Malaizijoje auga apie 8 tūkst. rūšių augalų, iš jų apie 2,5 tūkst. be jokios dirvos, ant pačių netikėčiausių paviršių. Svarbiausia juos laiku pamaitinti reikalingomis medžiagomis. Todėl nėra jokių kliūčių iš jų sukurti gyvąją sieną. Na, o puikios botanikos žinios vertikalių sodų kūrėjui P.Blancui padeda parinkti pačias gražiausias kompozicijas.

Patrickas pirmąją gyvąją sieną įrengė dar 1988 m., nuo to laiko jo gyvoji kūryba papuošė kelių dešimčių pastatų sienas. Tai viešbučiai, administraciniai pastatai, parduotuvės ir pagrindinės žinomų kompanijų būstinės. Beje, vertikalius sodus populiaru įrengti tiek išorėje, tiek pastatų viduje. Ypač žalumą savo interjere mėgsta muziejai, parodų salės, parduotuvės ir net... privatūs namai. Jo projektai jau keliauja po Belgija, Malaiziją, Katarą, Australiją, JAV ir dar daug kur.

Parengė Saulius Daugvila